Dauginimosi fiziologija

Tik į žemės paviršių išlindę jaunikliai.

     Suaugę Ričardsono žemės voverių patinėliai pabudimą iš žiemos miego ir išlindimą į žemės paviršių „derina“ su tokiu laiko momentu, kuomet yra didžiausia tikimybė apvaisinti pateles. Tačiau norėdami būti pirmieji, kurie apvaisins pateles, jie turi būti jau pabudę iš žiemos miego ir jų organizmas jau turi būti pasirengęs naujam poravimosi sezonui, t.y. dauginimuisi. Jei patinėliai iš žiemos miego pabunda ir į žemės paviršių išlenda per anksti, tai jiems nesuteikia jokių papildomų dauginimosi privalumų, plius, padidėja išgyvenamumo rizika. Tačiau, jei jie pavėluoja pabusti ir išlįsti į žemės paviršių, tai reiškia, kad jie pavėlavo į poravimosi sezoną ir dauguma patelių jau yra apvaisintos. Paprastai, patinėliai pasirodo žemės paviršiuje dvi savaitės prieš pasirodant patelėms.

     Kaip jau buvo minėta, pasibaigus praeitam poravimosi sezonui, patinėlių sėklidės sumažėja ir sugrįžtą atgal į savo papilvės padėtį. Taigi, kiekvienais metais, patinėliai turi iš naujo atauginti savo sėklides. Šis auginimas prasideda iš karto kai tik patinėliai pabunda iš žiemos miego ir, dar kurį laiką būdami po žeme savo kamerose, maitinasi ten sukauptomis maisto atsargomis. Sukauptų maisto atsargų jiems paprastai užtenka savaitei ar net daugiau. Tiek laiko visiškai pakanka, kad sėklidės pilnai padidėtų, gamintų spermą ir būtų nusileidusios iš papilvės į aiškiai matomus patamsėjusius kapšelius. Patinėliai, kurie nebuvo sukaupę jokių maisto atsargų, į žemės paviršių po pabudimo iš žiemos miego išlenda po 1-3 dienų. Jų sėklidės būna mažos ir nesimato jokių patamsėjusių kiaušinėlių. Tačiau, iki pasirodant patelėms žemės paviršiuje, visi patinėliai jau būna pasirengę poravimosi sezonui – jų sėklidės tuo metu yra didžiausios per visą kasmetinį aktyvumo laiką (po to jos vėl pradės mažėti).

     Per 4 dienas po išlindimo į žemės paviršių, Ričardsono žemės voverių patelės ima rodyti išpūstus šviesiai rožinius savo lytinius organus (vulvą). Tai reiškia, kad patelė jau pasirengusi poruotis. Šis momentas tęsiasi kelias valandas vakare. Taigi, patelių poravimosi sezonas apribotas iki kelių valandų, tuo tarpu kai patinėlių poravimosi sezonas tęsiasi 2-4 savaites. Jei nėštumo ar žindymo metu patelė praranda savo vadą, tai ji jau nebegali pastoti dar kartą ir susilaukti kitos vados. Tai galės padaryti tik kitais metais, dar kartą perėjusi žiemos miego sezoną, nes patelės gali atsivesti tik vieną vadą vieną kartą metuose.

     Kai patinėlis apvaisina patelę, aplink jos lytinius organus susidaro aiškiai matomas poravimosi kamštis, kuris būna gerai prisitvirtinęs prie makšties sienelės. Jo paskirtis nėra iki galo ištyrinėta ir aiški. Žinoma tik tai, kad jis neapsaugo patelės nuo pakartotinio apvaisinimo (per tas kelias poravimosi valandas patelė poruojasi su keliais patinėliais). Poravimosi kamštyje visai nėra spermos, taigi, jie neatlieka spermos rezervuaro funkcijos. Numanoma, kad poravimosi kamštis stumia spermą tolyn gimdos kakleliu ir padeda spermatozoidams judėti link kiaušinėlio.

Po patelės apvaisinimo susidaręs poravimosi kamštis.

Patinėlio poravimosi metu išskirti skysčiai greitai sutirštėja ir iš jų susiformuoja
baltai kreminis poravimosi kamštis, kuris, jį liečiant, atrodo tarsi guminis.

     Patelių nėštumas trunka 23 dienas. Tik pirmus metus ir pirmą kartą tapusių nėščių patelių speneliai išryškėja trečiajame nėštumo periode (visų patelių – artėjant gimdymui). Žindymo laikotarpiu, jauniklių maitinimas atsiliepia pokyčiais speneliams (jie pailgėja ir patamsėja) bei kailiukui aplink juos (jis nusidėvi tose vietose).

     Patelių nėštumas trunka apie 5 savaites. Daugiausia patelės pieno yra suvartojama kai jaunikliai yra 3-4 savaičių ir vis dar yra visiškai priklausomi nuo motinos. Žindymo laikotarpiu beaugančių visų jauniklių masė viršija motinos masę, todėl motinos suėda labai daug šviežios ir žalios augmenijos, reikalingos pieno gamybai. Motina (ar gamta) taip suderina patelių pabudimo iš žiemos miego, apvaisinimo, nėštumo bei gimdymo laiką, kad, kai reikia maitinti jauniklius ir gaminti jiems daugiausia pieno, aplinkui apstu vešlios ir šviežios geros kokybės augmenijos (maisto) taip reikalingo tuo metu patelei.

     Būdami 29-30 dienų amžiaus, jaunikliai pirmą kartą išlenda į žemės paviršių. Greitai po išlindimo, jie pradeda maitinis aplink esančiu maistu ir atjunka nuo motinos pieno. Tik atjunkus  nuo pieno, pailgėję motinos speneliai suplokštėja ir sudžiūsta. Po kurio laiko sudžiūvusi dalis nukrenta palikdama visiškai nežymų ir sunkiai pastebimą rožinį spenelį.  jaunikliai, tapę nepriklausomi nuo motinos pieno, dar kelis mėnesius iki pirmojo savo žiemos miego praleidžia besimaitindami ir kaupdami riebalinį sluoksnį.

Žiemos miego fiziologija

     Didžiąją savo gyvenimo dalį Ričardsono žemės voverės praleidžia po žeme – savo požeminiuose urvuose. Priklausomai nuo lyties ir amžiaus po žeme žiemos miegu jos miega 4-9 mėnesius. Suaugę gyvūnai miega 7-9 mėnesius, o jaunikliai – 4-5 mėnesius. Visi jie miega izoliuoti ir vieniši savo žiemojimo kameroje vadinamoje hibernaculum.

     Per visą žiemos miego laikotarpį Ričardsono žemės voverės  85-92 proc. laiko praleidžia fiziologinėje sąstingio būsenoje. Esant sąstingyje gyvūnėlio kūno temperatūra susilygina su aplinkos (t. y. žemės) temperatūra, o širdies plakimas, kvėpavimas ir medžiagų apykaita labai stipriai sulėtėja, taip leisdamos organizmui taupyti energiją. Taip pat, dėl tokios sąstingio būsenos žemės voverės tampa labai pažeidžiamos, nes negali reaguoti į pavojus ir apsiginti. Dėl to, žiemodamos jos palaidoja save savo žiemojimo kameroje ir pavasarį turi išsikasti naują kelią iki žemės paviršiaus.

     Būdamos fiziologinėje sąstingio būsenoje, žemės voverės susisuka į kamuoliuką nuleisdamos galvą tarp užpakalinių kojų ir savo uodega užklodamos viršugalvį.

     Sąstingis be jokių protrūkių tęsiasi apie 4-6 dienas liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o vėliau tampa vis ilgesnis ir ilgesnis, mažėjant žemės temperatūrai. Sausio pradžioje, Ričardsono žemės voverės nenutrūkstamame sąstingyje praleidžia 20-25 dienas, o jų kūno temperatūra nukrenta iki 0° C. Kiekvieną kartą trumpam pabudus iš sąstingio, kūnas yra sušildomas iki normalios temperatūros – 37° C. Tokio pabudimo būsena tęsiasi mažiau nei 24 valandas. Kūno šildymas trunka 2-3 valandas. Tada seka tokia būsena (trunkanti 12-15 valandų), kai gyvūnėlis yra įšilęs, bet ir toliau išlieka neaktyvus. Palaipsniui kūno temperatūra vėl nukrenta iki aplinkos temperatūros ir žemės voverė vėl patenka į gilaus sąstingio būseną. Bendra tendencija yra tokia: kuo šaltesnė yra žemė, tuo šaltesnis tampa pats gyvūnėlis ir tuo ilgiau tęsiasi jo sąstingio būsena.

Žiemos miegu du kartus per dieną radio telemetriniu būdu nustatyta temperatūra.
Rodyklės žymi dieną, kada gyvūnėlis pradėjo žiemoti ir kada pabudo iš žiemos miego.
Kūno temperatūra sąstingio būsenoje yra beveik lygi žemės temperatūrai 50 cm. gylyje.

     Žiemos miego metu žemės voverės asimiliuoja aktyviojo sezono metu sukauptus riebalų rezervus. Didžioji dalis riebalų atsargų yra sunaudojama prabudimams ir greitam kūno sušildymui iki normalios temperatūros pačiam gyvūnui išliekant šaltoje aplinkoje. Trumpam sušilusi Ričardsono žemės voverė išlieka šilta dar kelias valandas. Riebalų atsargų asimiliacijos atžvilgiu, tokie sušilimai yra brangus malonumas. Kodėl žiemojančios voverės ir švilpikai keliolika kartų prabunda iš žiemos miego? Šiam klausimui atsakyti yra sukurta ne viena teorija, tačiau tiksliai nėra žinoma iki šiol.

     Suaugusios žemės voverės linkusios netekti daugiau riebalų atsargų nei jaunikliai, o jauniklių patelės daugiau nei jauniklių patinėliai. To įtaka – nevienoda žiemos miego trukmė: suaugusieji miega ilgiau nei jaunikliai, o jauniklių patelės ilgiau nei jauniklių patinėliai. Pabudimas iš žiemos miego pavasarį koreliuojasi su laikotarpiu, kai žemės paviršiaus ir oro temperatūra ima laikytis aukščiau 0° C, tačiau žiemojimo kameros temperatūra vis dar laikosi apie 0° C. Patinėliai iš sąstingio būsenos pabunda savaitę prieš išlendant į žemės paviršių, o patelės – tą pačią dieną. Taip pat, tik tie patinėliai, kurie iš praeitų metų turi sukaupę pakankamai maisto atsargų, gali leisti sau išlikti šilti dar savaitę šaltoje žiemojimo kameroje. Tačiau nepaisant to, ar patinėliai turi sukaupę atsargų ar ne, į žemės paviršių jie išlenda ir pradeda savo veiklą dvi savaitės prieš pasirodant pirmosioms patelėms.