Panašios rūšys

     Žemės voverės priklauso genties Spermophilus urvinėms sausumos voverėms. Kitos urvinėms sausumos voverėms priklausančios rūšys yra preriniai šuniukai (Cynomys), antilopinės voverės (Ammospermophilus) ir švilpikai (Spermophilus) (dar vadinami ir starais).

     Šiaurės Amerikoje gyvena 21 genties Spermophilus žemės voverių rūšis. Iš jų, šešios rūšys sutinkamos Kanadoje: Britų Kolumbijos žemės voverė, Franklino žemės voverė, Auksaspalvė žemės voverė, Ričardsono žemės voverė ir trylikajuostė žemės voverė. Čia žodžius „žemės voverė“ galima keisti kitu pavadinimu „staras“ arba „švilpikas“.

     Labiausiai savo išvaizda į Ričardsono žemės voveres panašios rūšys yra Vajomingo žemės voverė (Spermophilus elegans) bei juodauodegis prerinis šuniukas (Cynomys ludovicianus).

Vajomingo žemės voverė (Spermophilus elegans)

     Vajomingo žemės voverės yra taip stipriai panašios į Ričardsono žemės voveres, kad ilgą laiką jos buvo laikomos Ričardsono žemės voveres porūšiu. Tačiau, palyginus genetinius duomenis (pvz., chromosomų skaičiaus skirtumas), ši rūšis atskiriama kaip atskira. Ši rūšis yra paplitusi trejuose tarpusavyje nesikertančiuose regionuose Amerikoje: pagrinde Montanoje (Aidaho valstija), Vajominge (Kolorado valstija) bei Nevados valstijoje.

Juodauodegis prerinis šuniukas (Cynomys ludovicianus)

     Juodauodegiai preriniai šuniukai yra beveik du kartus didesni už Ričardsono žemės voveres, su stambesniu kūnu bei sunkesnėmis galūnėmis.  Lyginant su visu kūnu, juodauodegių prerinių šuniukų uodega yra žymiai trumpesnė ir jos galiukas aiškiau pažymėtas juodais plaukeliais nei yra pas Ričardsono žemės voveres. Atsistoję ant galinių kojų, juodauodegiai preriniai šuniukai atrodo tarsi šiek tiek pasvirę atgal, tuo tarpu Ričardsono žemės voverės stovi labai tiesiai.

     Juodauodegiai preriniai šuniukai pietinėse savo geografinio išplitimo zonose visiškai nemiega žiemos miegu, nors kai kuriose šiaurinėse zonose jie protarpiais užmiega. Kaip jau žinoma, Ričardsono žemės voverės visos be išimties miega žiemos miegu nuo 4 iki 8 mėnesių per metus.

     Juodauodegiai preriniai šuniukai gyvena sudėtingose šeimyninėse grupėse, vadinamose būreliais (uždaru išrinktųjų ratu). Jie kartu gyvena bendroje teritorijoje ir visi kartu ją saugo ir gina. Tas pats galioja ir jų urvų sistemoms. Tuo tarpu, kiekviena Ričardsono žemės voverė turi savo teritoriją ir atskirą urvų sistemą.

     Juodauodegiai preriniai šuniukai supila didelius į vulkanus panašius pylimus ir naudojasi savo nosimi norėdami sustumti žemes virš įėjimo į urvą. Todėl aplink jų urvus visada pilna nosies antspaudų. Ričardsono žemės voverė paprasčiausiai išbarsto iškastą perteklinę žemę aplinkui.

Britų Kolumbijos žemės voverė (Spermophilus columbianus)

     Geografinės Britų Kolumbijos ir Ričardsono žemės voverių teritorijos persidengia ties Uolinių kalnų papėdėmis, tad dažnai šie gyvūnai yra matomi netoli vienas kito. Britų Kolumbijos žemės voverėsyra 50 proc. didesnės už Ričardsono žemės voveres ir jų kailiukas yra labiau spalvotas (gausiai taškuotas), o nosies viršus yra ryškiai rausvas.

Britų Kolumbijos (kairėje) ir Ričardsono (dešinėje) žemės voverės.